Read in English
Balandžio pirmąją savaitę Lietuvoje įvyko antroji projekto „ClowNexus“ kūrybinė laboratorija. Vilniuje susirinko projekto partneriai iš: Austrijos, Kroatijos, Vengrijos, Suomijos ir Ispanijos. Savo šalyse dirbantys gydytojai klounai toliau gilino žinias ir tyrinėjo pojūčių pasaulį tam, kad drauge atrastų tinkamus įrankius darbui su autistiškais vaikais.
Visą savaitę laboratorijos metu co-kūrėjai su skirtingais lektoriais tyrinėjo skirtingas priemones bei metodus, galinčius būti naudingais klouno darbe. Kartu su dr. Solveiga Zvicevičiene, muzikos, šokio ir judesio terapeute aktoriai diskutavo apie komunikacijos modelius ir menų terapijos pavyzdžius. Vaiką su autizmu auginanti mama Kristina Radžvilaitė dalinosi savo asmenine patirtimi ir kasdieniais iššūkiais. Apie kontakto užmezgimą pasitelkus muziką pasakojo muzikos terapeutė ir psichologė Mintautė Sudžiūtė. Kūrybinė grupė lankėsi „Pojūčių teatre“, kur teatro įkūrėjos režisierė Karolina Žernytė ir scenografė Šarūnė Pečiukonytė vedė pojūčių dirbtuves ir įvairiomis priemonėmis žadino dalyvių pojūčius. Dirbtuvės buvo orientuotos į praktinę dalį, kad dalyviai patys galėtų išbandyti ir patirti meninių priemonių efektą.
„ClowNexus“ tikslas itin prasmingas – surinkti paletę įrankių iš šokio, muzikos, judesio terapijos, pojūčių teatro ir išgryninti daugiafunkcinį scenarijų pritaikomą skirtingiems auditorijų poreikiams klouno darbe.
Per dirbtuves aktoriai tyrinėjo, kurie įrankiai geriausiai padeda užmegzti kontaktą, kurie – geriausiai padeda kurti žaidimą, kurie – tinkami darbe su vaikais, vaikų tėvais ar su personalu. Mat skirtingose šalyse gydytojai klounai dirba skirtingai – vieni individualiai, kiti su grupe, o treti veda mokymus personalui.
Visi laboratorijos lektoriai akcentavo vieną žinutę – jeigu su autistišku vaiku nebus užmegztas kontaktas, gali stovėt ant galvos – vaikui bus neįdomu. Praleidus ši svarbų momentą pasirodymo ar bendravimo magija neįvyks. Forma be dėmesio neveikia. Tik turint vaiko dėmesį galima žaisti, juokauti ir tai turės norimą poveikį vaikui. Tai žinoma, galioja bet kokiam vaikui, tačiau dirbant su autistiškais vaikais sunkiau perskaityti jų siunčiamus ženklus. Todėl itin svarbu neskubėti ir turėti laiko pamatyti konkretų vaiką – individualiai pajausti, kas galėtų būti TAS raktas.
„ClowNexus“ kelionė tęsiasi ir laboratorijos dalyviai išvyko namo su namų darbais. Komandos dirbdamos savo šalyse toliau tyrinės pasirinktus meninius įrankius ir stebės, kaip naudingiausia juos pritaikyti – kas geriausiai suveikia tam tikroje situacijoj ir kaip reaguoja auditorija. Laukiame ateities susitikimų ir nekantraujame patirti, kokį reikšmingą pokytį atneš šis nuotykis 😊
Naujausi komentarai